leketuoti

leketúoti, -úoja, -ãvo, lèketuoti, -uoja, -avo K 1. tr. NdŽ, Žgč vyti su leketu virves: Duok jam daugiau kanapių leketuoti šniūrams Up. 2. intr. pamažu klibinti: Suk arpą smagiau – ką čia dabar leketúoji?! Dbk. 3. intr. bėgti, važiuoti: Iš turgaus namo leketúoja Kkl. Taip negreit leketúoja tas kuinas – nusbodo ir važiuot Dgl. Leketuoja kuinas, leketuoja, o ratai kaip vietoj, taip vietoj Tr. ║ liuoksėti: Leketuoja kaip varlė per pievą Tr. 4. intr. klibėti: Mūsų arpas jau visai leketúoja, reikia taisyti An. | Rankos jam taip leketavo (klaipėsi, trūkčiojo), kaip šv. Vito ligoje Vaižg. 5. intr. K plakti, plastėti (apie širdį): Širdis leketuoja R226, MŽ301. \ leketuoti; atleketuoti